Vaikų rašytoja A. Stelmaszyk: „Katės man primena žmones, todėl mano istorijose jos dažnai turi žmogiškųjų savybių“
Visi žino – katės ne tik labai meilios, bet ir gudrios bei išdykusios. Net viena katė gali prikrėsti tiek išdaigų, kad užteks visai šeimai. O kai namuose pūkuotos nenaudėlės net septynios? Lenkų vaikų rašytojos Agnieszkos Stelmaszyk knygoje „Kačių šeimynėlės smagios išdaigėlės“ septynios pūkuotos katės ne tik randa itin išradingų būdų krėsti išdaigas, bet dar ir moka kalbėti! Apie šios knygos atsiradimo istoriją ir ypatingą ryšį su murkiančiomis bičiulėmis – specialiame A. Stelmaszyk interviu Lietuvos skaitytojams.
Knygoje „Kačių šeimynėlės smagios išdaigėlės“ pasakojate apie septynių išdykusių kačių nuotykius. Ar ši knyga paremta tikromis istorijomis? Ar gali būti, kad auginate septynias kates? O galbūt turite vieną, bet labai judrią katę?
Katės, kurios įkvėpė mane parašyti šią knygą, gyvena kaime su mano vyro šeima. Ten jos turi daug vietos ir laisvės, todėl gali išdykauti taip, kaip joms patinka. Katės kaime žaidžia, laipioja į medžius ir vaikšto savais keliais, o kai mes su vyru ir sūnumi atvykstame į sodybą aplankyti giminių, jos pirmosios mus pasitinka.
Kaip kilo idėja aprašyti tiek daug linksmų ir skirtingų kačių šeimynėlės nuotykių?
Vieną dieną prie kačių gaujos prisijungė du maži kačiukai, kuriuos kažkas paliko galiniame mūsų daugiabučio namo kieme. Mano sūnui labai patiko jais rūpintis, o aš stebėdama kaip jis su jais žaidžia, nusprendžiau aprašyti jų nuotykius. Taip ir sukūriau knygą „Kačių šeimynėlės smagios išdaigėlės“.
Beje, katės man padėjo parašyti šią knygą. Jos užšokdavo man ant kelių ir vis patikrindavo ką apie jas parašiau. Kartais jos užmigdavo ant mano užrašų knygos, tuomet tekdavo rašymą atidėti iki jos pabus. Tačiau dažniausiai jos pritariamai murkdavo ir palikdavo šlapius letenėlių pėdsakus ant mano užrašų lapų.
Kokios kačių charakterio savybės jus labiausiai žavi? Galbūt pastebėjote kokių nors kačių ir žmonių panašumų?
Aš labai myliu kates. Pavyzdžiui, pro savo buto langus dažnai pastebiu pilką katiną, kuris mėgsta kaitintis prieš saulutę ant garažo stogo. Jis ten pasirodo kiekvieną rytą. Aš net nežinau, kaip jis taip aukštai užsiropščia arba iš kur žino, kada pasirodys pirmieji saulės spinduliai, juk skirtingais metų laikais saulė pasirodo vis kitu metu. Pilkasis katinas mane labai intriguoja, tad dažnai kuriu istorijas apie jį.
Katės man kartais primena žmones, todėl mano istorijose jos dažnai turi žmogiškųjų charakterio savybių. Kiekvienas gyvūnas savitas savo prigimtimi. Kai kurios katės mėgsta būti glostomos, o kitos nė neprisileidžia artyn. Kai kurios katės karingos, dominuojančios, o kai kurios globėjiškos. Šie gyvūnai mane labai įkvepia.
Martos Kurczewskos iliustracija iš knygos
Jei katės staiga prabiltų, koks galėtų būti jūsų pirmasis pokalbis? Apie ką katės kalbėtųsi kasdien?
Mane tikrai domina, kaip gyvūnai mato ir supranta pasaulį. Norėčiau, jog jie man papasakotų, ką mato, girdi ir jaučia, nes jų juslės daug stipresnės nei žmonių. Būtų labai įdomu sužinoti apie pasaulį iš katės perspektyvos. Dažnai gyvūnai nuvertinami, tačiau jie galėtų daug ko mus išmokyti, net ir apie mus pačius, todėl esu tikra, kad tikrai turėčiau apie ką su jais pasikalbėti!
Kaip manote, ar labai pasikeičia gyvenimas turint augintinį? Ar katės į namus įneša daugiau chaoso, ar visgi priešingai, padeda atsipalaiduoti ir nuramina?
Gyvūnas pirmiausia yra didžiulė atsakomybė, bet ir didžiulis malonumas. Turint augintinį, mokomasi rūpintis juo ir būti empatišku. Taip, katės neretai į namus įneša chaoso, bet jų draugija visada ramina ir atpalaiduoja. Paprasčiausias katės glostymas turi raminantį efektą ir visas problemas paverčia mažiau pastebimomis.
Lenkijoje jau pasirodė antroji knyga apie šios padykusios kačių šeimynėlės nuotykius. Gal galite atskleisti, ar antrojoje dalyje katės išlieka tokios pat neklaužados, o gal kaip tik jos vis daugiau padeda namuose?
Katės, kurias man tenka stebėti, žavi neeiliniu rūpestingumu. Jos gali priglausti svetimus kačiukus ir auginti juos kaip savus – žaisti, saugoti nuo kitų, mokyti naudingų įgūdžių. Kita vertus, katės yra puikios medžiotojos.
Antrojoje knygoje apie kačių šeimynėlės išdaigas jos ir toliau siautėja, nes vis dar bando atrasti tikrąjį savo gyvenimo pašaukimą. Beieškodamos savęs jos patenka į įvairiausias bėdas, bet, laimei, jos turi Kšysių, kuris visad gelbsti nuo pavojų. Manau, kad nuo praėjusios knygos kačių šeimynėlė šiek tiek subrendo, tačiau tikiu, jog pabaiga skaitytojus nustebins...
Martos Kurczewskos iliustracija iš knygos
Socialiniuose tinkluose dažnai dalinatės įvairiomis gamtos ir gyvūnų nuotraukomis – ar tai vienas iš jūsų pomėgių? Kuo dar užsiimate laisvalaikiu?
Taip, gamta tikrai mano hobis. Mėgstu anksti ryte stebėti paukščius ir gamtą. Dažnai dalinuosi savo darytomis gamtos nuotraukomis, nes daugelis žmonių neturi laiko ar galimybių pamatyti nuostabų gyvūnų, augalų ir vabzdžių gyvenimą, vykstantį aplink mus. Žmonės dažnai manęs klausia, kodėl fotografuoju žolę ar krūmą, juk ten nieko nėra. Bet kai parodau jiems, kokie gyvi padarėliai gyvena ant lapo ar žolės stiebo, jie labai nustemba. Nuostabiausias dalykas yra tai, kad tuomet jie ima atidžiau stebėti aplinką, nes nori pamatyti daugiau. Tikiuosi, kad tai paskatins juos labiau puoselėti gamtą.
Nesu profesionali fotografė, mano nuotraukos mėgėjiškos. Fotografuoju tai, ką pamatyti gali kiekvienas, jokių suplanuotų kadrų. Išeinu pasivaikščioti, apsižvalgau, įsiklausau ir kai pastebiu ką nors įdomaus, spusteliu fotoaparato mygtuką. Man pasisekė, nes gyvenu daug žalumos turinčiame mieste, kuriame galima sutikti daug skirtingų rūšių paukščių.
Ar visada svajojote būti rašytoja? O galbūt yra profesijų, kurias dar norėtumėte išbandyti?
Visada mėgau skaityti knygas, bet niekada negalvojau, kad pati tapsiu rašytoja. Karjerą rinkausi iš daugelio profesijų, bet po mokyklos baigimo atradau rašymo džiaugsmą. Turėjau daug idėjų istorijoms ir galiausiai ėmiau jas rašyti. Rašytojo profesija puiki tuo, kad savo darbe galiu pasitelkti visus savo pomėgius. Tačiau visada yra galimybė, jog gyvenime nuspręsiu išbandyti ką nors nauja.
Ačiū už pokalbį!